Slemo kūrybinės dirbtuvės ir varžytuvės Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje

Slemas – improvizacinės poezijos menas, kiti jį vadina sakytine poezija, dar kiti – moderniąja poezija. O tiksliau būtų galima pasakyti, kad slemas – gyvas kūrybiško teksto skaitymas, kurio klausyti susirenka ne tik šio meno atstovai, bet ir publika.  Slemo renginiai populiarėja, tačiau  kas tai yra, žino tikrai dar nedaug žmonių. Didžiausia slemo ypatybė – tai, kad jo kūryba nereikalauja  specialaus ar kažkokio ypatingo išsilavinimo, labai svarbu skaitančiojo balsas, mimika, charizma. Poezijos slemo varžytuvių metu kūrėjai skaito savo parašytus tekstus prieš  auditoriją, kuri ir vertina atlikėjus.

Poezijos slemo istorija užgimė 1984 metais Čikagoje, o  Lietuvą slemas pasiekė po kiek daugiau nei dviejų dešimtmečių. Šiuo metu aktyvios slemerių bendruomenės veikia ne tik Vilniuje, Kaune,  Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, bet ir kituose miestuose.  

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama projektą „Biblio: (ne)tikėti skaitymai“, lapkričio 10 d. pirmą kartą Kelmėje surengė ir slemo kūrybines dirbtuves, ir varžytuves „Pas Žemaitę“. Šiaulietės slemerės Robertos Stonkutės vedamose kūrybinėse slemo dirbtuvėse dalyvavę Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos ir Kelmės profesinio rengimo centro mokiniai ne tik sužinojo slemo istoriją, bet ir patys bandė kurti tekstus, tinkančius „sleminti“. Vakare įvyko pirmosios slemo varžytuvės Kelmėje, kuriose dalyvavo net 14 „slemerių“ iš Kauno, Tauragės, Šiaulių ir Kelmės. Puikios atmosferos varžytuvės baigėsi kraštietės, šiuo metu gyvenančios Kaune, Marijos Satö pergale. 

Pirmosios slemo varžytuvės Kelmėje, suteikusios jos dalyviams ir klausytojams gerų emocijų,  pavyko, todėl tikėtina, kad Kelmė taps dar viena tradicine šių varžytuvių vieta Lietuvoje.

Projektą „Biblio: (ne)tikėti skaitymai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.

 

Nijolė Kančauskienė,

Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka