„Saulėtekio puslapių“ sutiktuvės prie tradicinio židinio

Vasario 27ąją Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje vykęs tradicinis poezijos ir diskusijų vakaras „Pasikalbėjimai prie židinio“ buvo skirtas Vincento Leko kūrybai. Tuo pačiu jaunas autorius priėmė sveikinimus, ką tik išleidęs pirmąjį savo eilių rinkinį „Saulėtekio puslapiai“.

V. Lekas netik skaitė savo kūrybą, bet ir grojo pianinu kartu su seserimi Vaižgante. Ilgiau pavakarojusiems jie duetu ir dainą dovanojo.

Pirmuosius eilėraščius V. Lekas kūrė vos ketverių, o juos užrašydavo mama Rasa Lekienė. Ji taip pat anksčiau buvo literatė, klubo „Židinys“ narė. Išleisti knygą Vincentą paskatino lietuvių kalbos mokytoja Valda Juknienė, o leidybą iš dalies finansavo Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, kitai daliai vaikinas paaukojo savo santaupas.

2023-aisiais Vincentas Lekas dalyvavo bibliotekos paskelbtame konkurse „Laiškas gimtajai kalbai“ ir tapo laureatu savo amžiaus grupėje. Tais pačiais metais Plungės miesto bibliotekoje vyko respublikinio literatūrinio konkurso ,,Simonas Daukantas – Tėvynės žmogus“ baigiamasis renginys, kurį organizavo Plungės miesto biblioteka, literatų klubas ,,Vingiorykštė“ ir Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas. Konkurse dalyvavo 86 kūrėjai. Dalyvių tarpe buvo ir užsienio lietuvių – iš Norvegijos, Belgijos, Vokietijos. Pakruojo literatų klubui atstovavęs Vincentas Lekas moksleivių poezijos grupėje užėmė I-ją vietą su „Ode Daukantui“!

ODĖ DAUKANTUI

Šitaip Tėvynės Lietuvos

Nieks nemylėjo niekados,

Kaip Herodotas mūs tautos –

Daukantas kitados.

Lietuvos vargo pele save vadinęs

Ir tautiečius iš miego kėlęs,

,,Būdą...“ protėvių parašė

Ir mokyti vaikus motinų prašė.

Senajam Daukanto ,,Būde...“,

Pirmam istorijos rašte,

Atsiskleidžia protėvių galia

Ir sunki tautos dalia.

Brangiausias palikimas – tai kalba,

Lietuvių ir žemaičių apginta.

It žalia bruknelė, apšarmojus nuo speigų,

Išliko tarsi ženklas amžių praeitų.

O kokios girios buvo Lietuvos!

Stūksojo tarsi jūra žalumos.

Neįžengiami pušynai, ąžuolynai

Siūbavo iki padebesių tarsi nendrynai.

Prisiminti mūsų protėvius svarbu,

Kokie gi žmonės buvo tuo laiku?

Kantrybė ir narsybė žydėjo veiduose

Tarsi ryški gėlė sutemusiuose miškuose.

Kada protėviai į karą ėjo,

Juos į pergales lydėjo

Artimiausi jų draugai,

Eiklūs juodbėriai žirgai.

Daukantas išmokė mūsų tautą

Gerbti praeitį kaip turtą,

Nes išlikt laisviems padės

Tik tradicijos išties.

O be to, svarbus ir mokslas,

Kurio Daukantas ištroškęs

Pats pėsčiomis į Vilnių ėjo

Nuo Žemaitijos šalto vėjo.

Pirmas valstietis baigęs mokslus aukštus,

Tiesė raštų tiltus baltus.

Tarp valstiečių ir bajorų,

Tarp dviejų ryškių kultūrų.

Skleidė romantizmo srovę,

Sakė apie lietuvius tikrovę:

Kantriai pakelia vargus,

Nors ir laikmetis rūstus.

Tad išlikime vieningi,

Mūsų Daukantui dėkingi.

Mokslas tebūnie vertybė,

Mūsų Lietuvos didybė.

Judita Jereckienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotr. aut. Rima Livanienė