Puslapiai

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

Ar mes vis dar patriotiški?


Balandžio 27-oji Nacionalinės bibliotekų savaitės programoje skirta nepriklausomos Lietuvos istorijai ir lietuvybės puoselėtojams. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje šią dieną viešėjo Jonas Rudokas, knygos apie nepriklausomą valstybę autorius. Naujausioje J. Rudoko knygoje „Žygis į Nepriklausomybę. Kaip gimė Lietuvos Respublika“, skirtoje artėjančiam LR nepriklausomybės 100-mečiui, remiantis nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX–XX a. periodika bei archyviniais dokumentais, apibendrinamas ilgai trukęs mūsų tautos žygis į laisvę. Knyga gausiai iliustruota dokumentais bei nuotraukomis. Joje minimos pavardės asmenų, istoriko nuomone, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui. 


Šioje knygoje keliamos įvairios problemos, aprašomi istoriniai įvykiai, kuriuos tuo metu išgyveno žmonės. Pasak autoriaus, knyga turi slaptą tikslą padėti sustiprinti patriotizmą, nes mūsų valstybė smarkiai nyksta. Būtent dabartiniais laikais aktualus yra klausimas dėl mūsų patriotiškumo. Ar dažnai susimąstote apie savo Tėvynę, ar esate pakankamai patriotiški? Vis daugiau žmonių palieka Lietuvą, išvažiuoja ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Po truputį užmiršta kalbą ir kultūrą, prisitaiko prie naujo gyvenimo sąlygų. Turbūt mažai žmonių šiandien eitų ir stovėtų už Lietuvą kaip tada, sausio 13-tosios naktį.

Jauni žmonės taip pat lengvai palieka Lietuvą, išvažiuoja mokytis į užsienį, dažnai ten pasilieka ir kuria naują gyvenimą, užmiršdami savo gimtąją šalį, kurioje užaugo. Šiais laikais Tėvynė nebekelia jokių sentimentų žmonėms, sava šalis, kalba ir kultūra nebėra taip aukštinama.

Manyčiau, reikia vertinti tai, ką dabar turime, ir neužmiršti savo istorijos. J. Rudokas savo knygoje neveltui akcentuoja S. Daukanto, kuris sakė, jog „mums su lenkais nepakeliui“, tautinį indėlį. Taip pat ir J. Basanavičiaus „Aušra“ sukėlė didelį pasipriešinimą. Šių asmenybių veikla tautos labui padėjo išsaugoti mūsų šalies patriotiškumą.

Austėjos Stankevičiūtės,
Šiaulių universiteto lietuvių filologijos ir komunikacijos II kurso studentės, inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą