Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena, kurią
Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai. Šia proga į Sidabravo kultūros namus
bibliotekininkė kartu su kultūros namų specialistėmis pakvietė 5–7 klasių moksleivius
susitikti su buvusiais tremtiniais: Alfonsa Šukiene, Natalija Staškūniene ir jų
broliu Vladu Plikūnu.
Su moksleiviais kalbėjosi vyriausioji sesuo Alfonsa, tada
tebuvusi vos 11metų mergaitė. Emilija, Vladas ir Natalija buvo dar mažesni. Visi
jie gyveno Krasnojarsko srities Partizansko rajone. Motina sirgo, tėvas kentėjo
Vorkutoje, o vaikais rūpintis reikėjo. Alfonsa Plikūnaitė-Šukienė pasakojo, kad
jai teko daug vargti, kęsti šaltį, badą ir sunkiai dirbti. Kai įsigijo karvę, šeimos
gyvenimas šiek tiek palengvėjo. Kadangi mama sunkiai sirgo, vyriausiai dukrai
tekdavo melžti karvę, parūpinti šieno. Mama nebesulaukė tos dienos, kai galės
grįžti gimtinėn. Žvarbią gruodžio naktį, prieš Kalėdas, mirė. Vaikai buvo
išskirstyti po įvairias prieglaudas. Alfonsa pasakojo, kad prieglaudoje gyventi
pasidarė lengviau, kai leido tvarkyti izoliatorių. Svarbiausia – galėjo
mokytis. Ne kartą buvo giriama už tai, kad sugebėjo gerai dirbti ir puikiai
mokytis. Pasisakė ir brolis Vladas Plikūnas. Kadangi buvo dar mažas, prisimena
tik gyvenimą prieglaudoje, žaidimus su vietiniais vaikais, kaip pasidarė
meškeres, gaudydavo žuvį, vėliau išmoko ją išsikepti.
Žaislų nebuvo, tai imtynės buvo jų žaidimas. Išmoko rusų
kalbą. 1953 m. grįžo į Lietuvą. Jie vėl buvo gimtinėje, deja, našlaičiai. Teko
glaustis prie giminaičių, vėliau ieškotis darbo. Motinos palaikus pavyko
parsivežti į Lietuvą. Tėvo kapo nesurado, taip ir pasiliko žmogus ten toli,
šiaurės sniegynuose.
Į popietę buvo pakviesta Šeduvos PSPC Sidabravo padalinio
bendrosios praktikos slaugytoja Stanislava Breivienė. Jos beveik visa šeima
buvo ištremta: tėtis – politinis kalinys, mama, dėdė, senelis. Sidabravo bibliotekinkė
Jūratė Kurandienė – taip pat buvusio tremtinio dukra. Jos pasidalino mirusių artimųjų
prisiminimais.
Tądien prie Sidabravo miestelio paminklo žuvusiems atminti
buvo uždegtos žvakelės, mirusieji pagerbti tylos minute. Vėliau buvę tremtiniai
aplankė Sidabravo muziejų ir biblioteką.
Vaivos Kaklauskienės, Viešosios
bibliotekos nuotraukos ir informacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą