Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos skaitytojams – netikėtos dovanos

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje apsilankė Lietuvių kalbos instituto mokslinė bendradarbė, žodynininkė dr. Zita Šimėnaitė ir žurnalo „Gimtoji kalba" redaktorė Rita Urnėžiūtė.

Garbios viešnios Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekai padovanojo didelę dovaną-mažytį žodyną-atmintuką. Tai-Lietuvių kalbos instituto išleistas Lietuvių kalbos žodynas t. I – XX, 1941 – 2002 m., 2 elektroninis leidimas, 2013 m. Žodynas- puikaus dizaino kūrinys, kurį verta pamatyti ir juo naudotis.

Mūsų skaitytojams taip pat dovanotos keturios knygos:apie kalbininką Juozą Balčikonį, lietuvių kalbos mokymąsi, ,,Palyginimų žodynas".  Juozas Balčikonis buvo didysis ir mylimiausias kalbininko Vytauto Vitkausko mokytojas.

Kalbininkės domėjosi bibliotekos veikla, ypač joje veikiančia nuolatine memorialine Vytauto Vitkausko ekspozicija. Joms buvo įdomu susipažinti su mūsų garbaus kraštiečio rankraščiais, asmeniniais daiktais, laiškais, nuotraukomis. Kalbininkė, žodynininkė Zita Šimėnaitė buvo profesoriaus Vytauto Vitkausko kolegė, daug metų su juo dirbo ir bendravo.
Bibliotekininkės skaitytojų vardu dėkojo lietuvių kalbos puoselėtojoms  už viešnagę ir dovanas.

Vida Ragauskienė

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėja

PO VIEKŠNIŲ KRAŠTĄ...

Vasara – kelionių, išvykų, malonaus bendravimo gamtoje metas. Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus suorganizuota pažintinė išvyka vykdant projektą „Sveikata – brangiausias turtas“ buvo viena iš maloniausių projekto renginių. Išvykoje dalyvavo Vaikų literatūros skyriaus aktyvistai ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Akmenės viltis“ lankytojai.

Išvykos tikslas padėti susipažinti su natūraliąja medicina, skatinti vertinti ir vartoti  vaistažoles, propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Išvyką pradėjome ekskursija į Viekšnių pirmąją vaistinę-muziejų. Mus maloniai priėmė, parodė eksponatus ir nuoširdžiai papasakojo Aleksandravičių šeimos istoriją muziejaus darbuotoja Danutė Končienė.

Pažintį su pirmąja Viekšnių vaistine-muziejumi pradėjome nuo receptų kambario. Čia būdavo parduodami vaistai, higienos reikmenys, kitos prekės. Malonu, kad viskas išlikę ir seni baldai, ir receptų knygos, ir buteliukai su vaistais, ir vaistų svarstymui, išpilstymui, supakavimui reikalingos priemonės.

Toliau pažintį tęsėme gyvenamosiose  patalpose. Čia apžiūrėjome vaistų gamybai naudojamus įrankius bei įvairiausius indus, susipažinome su žaliavų pavyzdžiais: veršio girnele, žmogaus oda, vilko mėsa, gyvatėmis... Vėliau muziejaus darbuotoja mums parodė vaistininkų gyvenamuosius kambarius bei virtuvę. Čia išlikę visi baldai, gausų namų apyvokos daiktų, šeimos relikvijų, nuotraukų.

Baigę pažinti su vaistine, turėjome progos apžiūrėti rankdarbių bei paveikslų parodą atkeliavusią iš tolimosios Indijos, kuri veikia pagalbiniame pastate įrengtose patalpose.

Apžiūrėję vaistinę-muziejų nepraleidome progos susipažinti su aviacijos pradininko A.Griškevičiaus memorialiniu muziejumi. Didelio vaikų ir jaunuolių susidomėjimo sulaukė A.Griškevičiaus suprojektuoto „garlėkio“ ir lėktuvo „Lituanika“ modeliai.

Ne mažiau patiko ir etnografinė ekspozicija. Išvykos dalyviai susipažino su namų apyvokos daiktais, buities reikmenimis, baldais, drabužiais, linų apdirbimo įrankiais ir kitais ekspozicijos  eksponatais.

Aplankę Biržiškų šeimos paminklą važiavome į nuo pamatų atstatytus namus, kuriuose gimė ir augo šie garsūs Lietuvos vyrai. Čia įsikūrusi biblioteka ir Mažeikių  Viešosios bibliotekos Biržiškų memorialinė ekspozicija. Apie turimą ekspoziciją, brolių Biržiškų gyvenimą ir veiklą mums papasakojo bibliotekos darbuotoja.

Pamankštinę raumenis ant „beždžionių“ tilto, pasukome į Jadvygos Balvočiūtės ekologinį vaistažolių ūkį. Ūkio darbuotoja mums papasakojo apie vaistažoles, žolelių rinkimą ir ruošimą, ekologinį ūkininkavimą, parodė vaistinių augalų ekspoziciją po atviru dangumi.

Už išvykai suteiktą autobusą esame dėkingi Kruopių vidurinės mokyklos direktorei Astai Lipkinienei, o už malonią kelionę  vairuotojui Jonui Meižiui.

Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja O. Janionienė

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Akmenės viltis“ pirmininkė D.Maželienė

Aridos Vitkutės nuotraukos

Paminėta istorinė diena

Birželio 14-tąją Radviliškio viešoji biblioteka ir Radviliškio turizmo informacijos centras pakvietė radviliškiečius į Gyvosios atminties ir susikaupimo valandas „Vilties bėgiais“, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Renginys, tradiciškai prasidėjęs šv. Mišiomis Radviliškio bažnyčioje, tęsėsi prie kompozicijos „Skausmo ir kančios kelias“. Čia renginio vedėjas Darius Peckus kreipėsi į susirinkusiuosius B. Braždžionio eilėmis, trumpai apžvelgė istorinę tos dienos reikšmę. Tylos minute pagerbti tremties kankiniai, be kaltės kentėję ir negrįžę iš Sibiro platybių. Išlydėti jaunieji šauliai į „Tremties stoteles“, kad padėtų puokšteles bei uždegtų žvakeles. Prie Trijų kryžių atminimo žvakę uždegė ir padėjo gėlių rajono meras Darius Brazys su administracijos direktoriaus pavaduotoja Egle Ivanauskyte. Nukentėjusiesiems pagarbą išreiškė ir kiti Radviliškio rajono bei miesto valdžios atstovai. Radviliškio rajono savivaldybės meras paragino nepamiršti skaudaus mūsų Tėvynės kančių etapo ir įtvirtinti viltis, kad tų dienų įvykiai niekada nepasikartos. Išgyvenimais pasidalijo buvusi tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Stasė Janušonienė. Dainomis renginį paįvairino Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“.

Organizatorių planus šią svarbią lietuviams datą paminėti prie „Tremties vagono“ pakoregavo oro sąlygos. Įsismarkavus lietui, nuspręsta literatūrinę-muzikinę minėjimo dalį perkelti į Radviliškio miesto kultūros centrą. Čia minėjimo dalyvius pasitiko skaitovas Darius Peckus ir bardų Dariaus Leveckio ir Ryto Germanavičiaus duetas iš Raseinių. Parinktos lietuvių poetų eilės ir dainos, gitaros skambesys sujaudino ir sugraudino daugelį klausytojų. Prasmingi, įtaigiai perteikti žodžiai rado atgarsį visų susirinkusiųjų širdyse.

Nuskambėjus paskutiniams akordams, žmonės neskubėjo skirstytis, bendravo, vaišinosi, dalijosi įspūdžiais.

Laura Bagučanskytė,

Viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė

Lauros Bagučanskytės ir Tomo Januševičiaus nuotraukos

Jaunieji šauliai lanko „Tremties stoteles“

 Jaunieji šauliai lanko „Tremties stoteles“

 Jaunieji šauliai lanko „Tremties stoteles“

 Jaunieji šauliai lanko „Tremties stoteles“

Tremtiniai kasmet papuošia simbolinius bėgius gėlėmis ir uždega žvakeles

Vedėjas kreipėsi į susirinkusiuosius B. Brazdžionio eilėmis

 Choro nariai nepabūgo lietaus

Meras paragino nepamiršti skaudaus mūsų Tėvynės kančių etapo

Stasė Janušonienė kreipėsi tremtinių vardu

Bardai Rytas Germanavičius (kairėje) ir Darius Leveckis dovanojo prasmingas dainas

 Skaitovo Dariaus Peckaus deklamuotos eilės sugraudino ne vieną

Kad knygų skaitymas taptų šeimos tradicija

Ukrinų kaime, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebėta, kad vaikai mažiau skaito knygas, o dažniau laiką leidžia prie kompiuterio ar telefono. Suprastėjo vaikų mokymosi rezultatai, bibliotekos lankomumas, tarpusavio bendravimas. Raktas į vaikų sėkmę ir mokymosi pasiekimus – kartu skaitanti šeima. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkė parašė projektą „Skaitymas – mano šeimos tradicija“, kurį iš dalies finansuoja Mažeikių rajono savivaldybė. Projekto tikslas yra skatinti tėvus skaityti mažamečiams vaikams knygas bei suteikti žinių ir įgūdžių, kaip mokyti ir raginti vaikus skaityti.

Birželio 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su šeimomis, auginančiomis mažamečius vaikus. Šeštadienio popietė prasidėjo mokyklos parkelyje stebint „Burbuliatoriaus“ pasirodymą. Leisti burbulus buvo smagu ne tik vaikams, bet ir mamos, tėveliai išmėgino šią smagią atrakciją. Pasimėgavę burbulų forma ir spalva, popietės dalyviai persikėlė į dažais kvepiančius kultūros namus. Bibliotekininkė pristatė informacinius lankstinukus apie skaitymo naudą, kalbėjo, kada vaiką pradėti pratinti prie knygų, kaip pasirinkti tinkamą knygą ir kodėl vaikui reikalingas ir naudingas knygų skaitymas. Pasiūlė knygų skaitymą paversti žaidimu, gražia tradicija, puikiai praleistu laiku su šeima. Ukrinų kultūros namų renginių organizatorė Jūratė Šiaulienė mokė knygelę skaityti pasiskirsčius rolėmis ir su vyresniais vaikais parodė, kaip tai daroma. Vėliau pakvietė žaisti žaidimus perskaitytos knygos tema. Dailės mokytoja Inga Šilinskaitė, bibliotekininkei skaitant knygą, piešė iliustraciją, taip tėveliams parodydama, kad knygos skaitymą galima paversti meniniu užsiėmimu. Popietės pabaigoje tėveliams dar sykį buvo priminta, kad savo vaikams kas dieną skaitytų po 20 minučių. Tai stiprins vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį, gerins emocinę vaiko sveikatą ir jo intelekto vystymąsi.

Popietės dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės.

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 

Ukrinų filialo vyresnioji bibliotekininkė Valda Muravjovienė

Bibliotekininkė pirmai pažinčiai su knyga siūlo rinktis kartonines, žaislines knygas

 Paskaičius knygelę galima ir pažaisti

Skaitant galima su vaiku užsiimti ir kurybine veikla. Inga Šilinskaitė su mažąja pagalbininkepiešia knygai iliustraciją

Paminėjo Gedulo ir vilties dieną

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale birželio 13-osios popietę vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Svetimos žemės nešiojamas ilgiesi savosios“. Pasidalinti prisiminimais, pabendrauti tarpusavyje, pasiklausyti tremtinių dainų susirinko buvę tremtiniai ir jų artimieji.

Renginys prasidėjo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos gimnazistų Gabrielės Griškėnaitės ir Egidijaus Vainučio atliekama daina apie tremtinius. Vedėjas Gediminas Jokubauskas trumpai priminė faktus, kada prasidėjo trėmimai ir kiek žmonių iš Lietuvos buvo išvežta.

Buvusi tremtinė Irena Mažeikienė prisiminė, kaip jos mama su trimis mažametėmis dukromis vyko į tremtį pas savo vyrą, nes kitos išeities nebuvo. Dukros pareiškusios mamai, kad joms reikia tėvo, ne atsiųstų tėvo pinigų namui. Tėvas iš tremties perlaida buvo atsiuntęs 7000 rublių, tai buvo dideli pinigai, tačiau jie neatstos tėvo, taip nutarė visos. Kita tremtinė Jūratė Derkintytė perskaitė Antano Miškinio eilėraštį, kuriame, pasak moters, labai aiškiai atsispindi to meto tikrovė. Seserys Stanislava Kniuipienė ir Julija Kambarytė ištremtos nebuvo, tačiau tremtį patyrė Stanislavos vyras. Jis pasakojęs, kad iš tremties visai ir grįžti būtų nebenorėjęs, jei ne tėvų ilgesys tėvynei. Jie ten buvę jau prasigyvenę, turėję savo namą, šiek tiek gyvulių. Jadvyga Drąsutytė trumpai prisiminė, kaip buvo ištremta visą jų šeima, abu tėveliai ir šeši vaikai. Iš tremties sugrįžo tik mama su keturiais vaikais, ten mirė tėvelis, brolis ir sesuo, sakė, kad nuo kažkokių ligų.

Gedulo ir vilties dienai miestelio bibliotekoje surengtoje parodoje yra ir kitų tremtinių prisiminimų. Tai Kristinos Paulauskaitės straipsnis „Išvežė alyvoms žydint“, apie buvusią sediškę Stefaniją Matutytę-Grybauskienę bei aplankas „Tremties prisiminimai“, Stefanijos Stankutės-Žukauskienės-Dacienės.

Minėjime buvę tremtiniai ir jų artimieji dar ilgai nuoširdžiai bendravo: susirinkusieji skaitė lietuvių poetų eilėraščius, renginio vedėjas padainavo keletą patriotinių, savos kūrybos dainų.

Renginį organizavo vyresnioji bibliotekininkė Loreta Mickienė ir Sedos kultūros centras.

Straipsnio autorės Valerija Kvedaraitė ir Loreta Mickienė

Nuotraukos Loretos Mickienės 

Jaunimas kaupė žinių bagažą „Bibliotekos jaunimui“ mokymuose ir praktikoje

„Užsienio kalbų mokymo centras“ kartu su partneriais vykdo ES fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra per savanoriškos veiklos stiprinimą bibliotekose: Bibliotekos jaunimui“. Į šį projektą įsijungė ir Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

„Bibliotekos jaunimui“ – tai inovatyvus ir naudingas projektas Lietuvos jaunimui. Šiuo projektu siekiama populiarinti savanorystę Lietuvoje, mažinti jaunimo bedarbystę, plėsti neformaliojo švietimo formas, efektyviau išnaudoti Lietuvos bibliotekas.

Balandžio 22, 23, 24, 25 ir gegužės 5 dienomis vyko mokymai nedirbantiems jaunuoliams. Mokymus vedė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėja, Šiaulių kolegijos dėstytoja Laima  Naujokienė  ir Akmenės miesto bibliotekos – filialo specialistė, savanoriškos praktikos  mentorė  Diana  Klėgerytė. Mokymų metu savanoriai įgijo praktikai reikalingų teorinių žinių.

Jau kitą dieną po mokymų  prasidėjo praktika, kuri truko penkias savaites (200 val.).  Praktikoje dalyvavo 14 jaunuolių iš Naujosios Akmenės ir Akmenės. Savanorius koordinavo praktikos mentorė Diana Klėgerytė.

Praktikos metu savanoriai prisilietė prie bibliotekininko darbo ir parengė spaudinių parodą.

Projektas jaunimui ne tik suteikė naujų žinių, kompetencijų, bet ir padėjo įgyti darbo patirties.

Diana Klėgerytė

Akmenės miesto bibliotekos-filialo specialistė

Su Žemaitės vardu

                      Žemaitė – rašytoja, lietuvių literatūros klasikė, kurios pėdos Kelmės krašte liko giliai įspaustos. Būtent čia, Ušnėnuose, kaimynų sūnaus Povilo Višinskio paskatinta, ji pradėjo rašyti.  Kelmės rajone Žemaitė pragyveno  apie 20 metų, Užvenčio apylinkėse su vyru nuomojo žemes, 1900-1906 metais dirbo šeimininke Graužikų dvare. Kelmė  saugo rašytojos atminimą.  1965 m. tuometinis Žemaitės kolūkis nutarė įsteigti Žemaitės literatūrinę premiją už kūrinį kaimo tematika. Po metų pirmoji premija buvo įteikta rašytojui Juozui Baltušiui už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“.  Vėliau laureatais yra tapę žymiausi Lietuvos prozininkai: Algirdas Pocius, Vytautas Rimkevičius, Vytautas Bubnys, Juozas Aputis, Algimantas Zurba, Mykolas Sluckis, Kazys Saja, Bitė Vilimaitė, Bronius Radzevičius, Birutė Jonuškaitė, Jolita Skablauskaitė, Violeta Šoblinskaitė, Renata Šerelytė, Vanda Juknaitė, Eugenijus Ignatavičius, Ignas Viržintas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Girdzijauskas, Juozas Šikšnelis, Icchokas Meras, Marcelijus Martinaitis, Vladas Kalvaitis ir daugelis kitų. 1995 metais tuometinei Kelmės centrinei bibliotekai suteikiamas Žemaitės vardas.  Ji  nuo 2005-ųjų, kas keleri  metai (pastaruoju metu – kas dveji),  organizuoja Žemaitės skaitymus.

                      Šiemet, Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Penktieji Žemaitės skaitymai ir Žemaitės literatūrinės premijos įteikimas“, dvi birželio dienas skyrė lietuvių literatūros klasikei atminti.

                      Birželio 4-ąją Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka lietuvių literatūros mėgėjus sukvietė į tradicinius, penktuosius Žemaitės skaitymus.  Jie buvo skirti literatūros klasikės Žemaitės asmenybei ir jos kūrybai pagerbti.

                      Skaitymų dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis ir...žemaitis Vaškių Ontis (režisierius Algimantas Armonas).

                      Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė pranešime  „Žemaitė ir kitos moterys“ apžvelgė rečiau minimus Žemaitės biografijos faktus, palygino jos gyvenimo istoriją su kitų to laiko moterų (G. Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Lazdynų Pelėdos) rašytojų biografijomis.

                      Kita Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, doktorantė Birutė Avižinienė pranešime „Populiariausios Žemaitės komedijos“ ne tik priminė šias komedijas („Trys mylimos“, „Apsiriko“, „Mūsų gerasis“, „Valsčiaus sūdas“), bet ir papasakojo apie didžiausio populiarumo sulaukusios Žemaitės komedijos „Trys mylimos“ pastatymus Lietuvos teatro scenose. Būtent šio Žemaitės kūrinio ištraukas žiūrovams suvaidino Kelmės mažojo  teatro aktoriai Rimas Vaišnoras ir Lina Armonienė.

                      Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė pranešime „Žemaitės personažas lietuvių dramaturgijoje“ apžvelgė dramos kūrinius (K. Inčiūros, V. Jasukaitytės dramos „Žemaitė“, netikėta ir įdomi K. Ostrausko pjesė „Žemaitė sutinka Šekspyrą“), kuriuose Žemaitė jau pati tampa pagrindine kūrinio veikėja.

                      Paskutinis pranešimas „Žemaitė, žengianti į XXI amžių“, kurį skaitė rašytoja, 36-oji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Violeta Šoblinskaitė, buvo tarsi simbolinis, nes jame autorė samprotavo apie Žemaitės reikšmingumą šiandienai, apie rašytojos kalbos turtingumą ir sodrumą, apie tai, ar užtektinai saugome Žemaitės ir kitų literatūros klasikų atminimą. Rašytoja pasidžiaugė, kad XXI amžiuje „svarbiausi Žemaitės pažinėjai ir atsigręžusieji į ją išlieka klasikės žemiečiai, tarmę išsaugojusieji žemaičiai“.  Būtent tai ir daro  Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.

                      Birželio 5-ąją, Ušnėnuose, prie restauruoto Povilo Višinskio memorialinio muziejaus, rašytojui Romui Sadauskui už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ įteikta 43-ioji Žemaitės literatūrinė premija.
                      Laureatui proginę juostą užrišo Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis ir švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius, sveikino rašytoja, Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Birutė Jonuškaitė, literatūros kritikas Stasys Lipskis, žurnalistai Nijolė Petrošiūtė ir Bronislavas Klimašauskas bei kiti Romo Sadausko talento gerbėjai.

                      Ištraukas iš premijuotos knygos skaitė aktorius Algimantas Butvilas, dainas pagal Romo Sadausko eiles atliko bardas Albertas Antanavičius.

Nijolė Kančauskienė

Nuorodos į reportažus:

Žemaitės premijos įteikimas

https://www.youtube.com/watch?v=Zuy9DuFZedw&feature=youtu.be

Penktieji Žemaitės skaitymai

https://www.youtube.com/watch?v=DKae5LdOsg0&list=UUPC0C9Ikk6O7EM9qk7HYc8A

Poezijos šventė Raudondvaryje

Atskridusi poezijos paukštė sukvietė į Raudondvario kaimo biblioteką Radviliškio krašto poetus ir poezijos mylėtojus į tradicinę šventę ,, Poezijos pavasarėlis“.

Šventėje dalyvavo Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė, kuri pristatė praėjusiais metais išėjusį  Radviliškio krašto almanachą ,,Paversmiuos“.

Savo kūrybą klausytojams  pristatė jau gerai pažįstami ir pirmąkart besisvečiuojantys poetai: radviliškiečiai, ,,Jonvabalio“  literatų klubo nariai: Genovaitė Lukšaitė, Elena ir Antanas Stancikai, Dalia Šalengienė, raudondvarietė  Elena Čiganienė- Kiškienė, jos dukra iš Karčemų Rita Japkevičienė, Zita Nosevičienė  ir Jolanta  Černiauskienė iš Sidabravo,  Ernestas Snockis iš Šeduvos, Rima Lukoševičiūtė iš Beinoravos bibliotekos“.  Susirinkusiems klausytojams poetai skaitė savo naujausius poetinius išgyvenimus, dalijosi mintimis apie kūrybą. Skaitė eiles iš knygos ,,Paversmiuos“.

Į skambių eilėraščių puokštę gražiai įsipynė ir dainuojamosios poezijos atstovas bardas iš Radviliškio Ovidijus Jucys.Visi ,,Poezijos pavasarėlio“ dalyviai džiaugėsi bent valandėlę sugebėję atitrūkti nuo kasdienybės.

Šventę organizavo Raudondvario kultūros namai ir Raudondvario biblioteka. Renginį vedė Raudondvario namų vyr. kultūros specialistė Marytė Selenienė.

Teksto ir nuotraukų autorė Dara Bagušienė,

Raudondvario bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Groja O. Jucys

Naujausias eiles skaito G. Lukšaitė

Poezijos pavasarėlio klausytojai

Renginio vedėja M. Selenienė

Skaito A. Stancikas 

Penktieji Žemaitės skaitymai

Birželio 4-ąją Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka lietuvių literatūros mėgėjus sukvietė į tradicinius, penktuosius Žemaitės skaitymus.  Jie buvo skirti literatūros klasikės Žemaitės asmenybei ir jos kūrybai pagerbti.

Skaitymų dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis ir...žemaitis Vaškių Ontis (režisierius Algimantas Armonas).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė pranešime  „Žemaitė ir kitos moterys“ apžvelgė rečiau minimus Žemaitės biografijos faktus, palygino jos gyvenimo istoriją su kitų to laiko moterų (G. Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Lazdynų Pelėdos) rašytojų biografijomis.

Kita Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, doktorantė Birutė Avižinienė pranešime „Populiariausios Žemaitės komedijos“ ne tik priminė šias komedijas („Trys mylimos“, „Apsiriko“, „Mūsų gerasis“, „Valsčiaus sūde“), bet ir papasakojo apie didžiausio populiarumo sulaukusios Žemaitės komedijos „Trys mylimos“ pastatymus Lietuvos teatro scenose. Būtent šio Žemaitės kūrinio ištraukas žiūrovams suvaidino Kelmės mažojo  teatro aktoriai Rimas Vaišnoras ir Lina Armonienė.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė pranešime „Žemaitės personažas lietuvių dramaturgijoje“ apžvelgė dramos kūrinius (K. Inčiūros, V. Jasukaitytės dramos „Žemaitė“, netikėta ir įdomi K. Ostrausko pjesė „Žemaitė sutinka Šekspyrą“), kuriuose Žemaitė jau pati tampa pagrindine kūrinio veikėja.

Paskutinis pranešimas „Žemaitė, žengianti į XXI amžių“, kurį skaitė rašytoja, 36-oji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Violeta Šoblinskaitė, buvo tarsi simbolinis, nes jame autorė samprotavo apie Žemaitės reikšmingumą šiandienai, apie rašytojos kalbos turtingumą ir sodrumą, apie tai, ar užtektinai saugome Žemaitės ir kitų literatūros klasikų atminimą. Rašytoja pasidžiaugė, kad XXI amžiuje „svarbiausi Žemaitės pažinėjai ir atsigręžusieji į ją išlieka klasikės žemiečiai, tarmę išsaugojusieji žemaičiai“.  Būtent tai ir daro  Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.

Penktųjų Žemaitės skaitymų pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, iš dalies projektą rėmė rajono savivaldybė.

„POEZIJOS PAVASARIO 2014“ paukštė – Viešojoje bibliotekoje

                      Gegužės 31 dieną jubiliejinė – 50-oji –  „POEZIJOS PAVASARIO 2014“ paukštė „nutupė“ ir Radviliškio viešojoje bibliotekoje. Gausiai susirinkusiems žiūrovams atvykę svečiai Violeta Bučiūtė (autorinių dainų autorė ir atlikėja), Nerijus Cibulskas, Olita Dautartaitė (aktorė), Ineza Juzefa Janonė, Janina Riškutė (kritikė), Janina Survilaitė, Aleksandras Šidlauskas, Vladas Vaitkevičius suteikė daug malonių akimirkų.

                      Be garbių poetų, renginyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Kazimieras Augulis, buvęs administracijos direktorius Vitolis Januševičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kacevičienė bei buvęs ilgametis Kultūros skyriaus vedėjas Augenijus Jurgauskas.

Visus svečius sutiko Viešosios bibliotekos darbuotojos, užkabindamos kiekvienam po šventės emblemą. Salėje skambėjo Radviliškio vaikų muzikos mokyklos auklėtinio Arno Česo saksofonu atliekamos melodijos.

Renginį vedė kritikė Janina Riškutė. Ji pirmiausia žodį suteikė aktorei Olitai Dautartaitei, kuri paskaitė Bernardo Brazdžionio kūrybos. Savo kūrybą pristatė ir Janina Survilaitė, Ineza Juzefa Janonė,  Nerijus Cibulskas, Vladas Vaitkevičius bei Aleksandras Šidlauskas (beje, Viešosios bibliotekos Knygų muziejui padovanojęs senų vertingų knygų). Šventę paįvairino Violetos Bučiūtės sukurtos dainos. Prie poetų prisijungė ir svečias iš Šiaulių –  Jaunius Kulnys, kuris taip pat paskaitė savo eilių.

Renginyje pristatyta ilgamečio žurnalisto, fotografo Rimanto Petriko fotografijų paroda „POEZIJOS PAVASARIO akimirkos“ iš Radviliškio rajone vykusių švenčių. Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė autoriui įteikė padėkos raštą, atminimo dovaną, jį pasveikino šios iniciatyvos autorius Vitolis Januševičius.

Visiems „Poezijos pavasario 2014“ šventės mūsų rajone svečiams padėkojo Savivaldybės vicemeras Kazimieras Augulis, jiems įteikė suvenyrų.

Vilma Merkytė,

Viešosios bibliotekos renginių organizatorė

„POEZIJOS PAVASARIO 2014“ dalyviai sutinkami prie Radviliškio viešosios bibliotekos 

 Saksofonu grojo Arnas Česas

 Poetus pristatė grupės vadovė, kritikė Janina Riškutė

 B. Brazdžionio kūrybą skaitė aktorė Olita Dautartaitė

Gitanos Evseičikaitės parodos uždarymas

                       Gegužės 22 dieną Radviliškio viešosios bibliotekos Paveikslų galerijoje baigta eksponuoti Gitanos Evseičikaitės tekstilės darbų paroda „Ritualai vienumoje 2“. Uždarymo renginyje dalyvavo ir pati autorė.

Ji papasakojo, kaip iš „trijų skirtingų linijų kūrybos: grafikos, tapybos bei tekstilės“, pasirinko pastarąją, kuri leido geriausiai atskleisti save, pasidalijo kitomis kūrybos mintimis. Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė autorei įteikė padėkos raštą, gėlių bei leidinių apie Radviliškio kraštą.

Gitanos Evseičikaitės kūrybos paroda Viešojoje bibliotekoje kvietė balandžio 29 – gegužės 22 dienomis. Buvo eksponuota daugiau kaip 20 tekstilės darbų, atliktų tik šiai autorei būdinga, daugiausia mišria tehcnika.

Gitana Evseičikaitė priklauso Raseinių „Pegaso“ bendrijos nariams ir, anot vieno iš jų Viktoro Vitkaus, yra „šviežias vėjas mūsų dailės padangėje, nešantis įdomiais sampratas apie vaizduojamąją dailę“, jos kūryboje „gausu simbolikos, filosofinių sprendimų...“ Parodos autorė 2004-aisiais baigė Raseinių Kalno vidurinę mokyklą, 2008-aisiais Šiaulių universiteto Menų fakultete įgijo taikomosios dailės ir verslo specialybės bakalauro laipsnį, 2010-aisiais tame pačiame universitete – ir mokytojo profesinę kvalikaciją.  2014-aisiais ten pat ji baigė magistro studijas.

Vilma Merkytė,

Viešosios bibliotekos renginių organizatorė

Lauros Bagučanskytės nuotraukos

Gitana Evseičikaitė Viešojoje bibliotekoje perrašo Kristijono Donelaičio poemos „Metų“ ištrauką

 Autorė papasakojo apie savo kūrybą

 Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė padėkojo Gitanai Evseičikaitei už radviliškiečiams surengtą parodą